širšėti

širšė́ti, šìrša, -ė́jo intr. 1. DŽ, NdŽ ūžti, bimbiliuoti (apie bites, širšes). | prk.: Ir po tai „Ramunei“, ir po krūmais pijokų tik šìrša Srj. 2. žr. šiuršėti: Pasisiuvo naujus šilkinius rūbus, tai tik šìrša, kap eina Alv.